Heleboras
Skaitymo trukmė: 3 min.

Gruodžio mėnesio gėlė – tai kontraversiškasis heleboras, stebinantis ne tik savo kukliu grožiu, bet ir šokiruojančia „elgsena“! Šis augalas klesti ir žiedus į saulę skleidžia pačiais atšiauriausiais žiemos mėnesiais, žaliuoja ištisus metus, dauginasi be bičių ar vabzdžių pagalbos ir, negana to, sugeba pats apdulkinti gretimai augančius augalus… Heleboras ne be reikalo apipintas legendomis – šis augalas nuo senų senovės laikytas „jaunystės eliksyru“, o dažnais atvejai būdavęs ir mirtinas nuodas.

Skaisti mergelė ar palaidūnė?

Jeigu yra gėlė, begėdiškai ištvirkusi ir tuo pačiu kukli, kaip skaisti mergelė – tai gruodžio mėnesio gėlė, heleboras, dar žinoma „žiemos rožės“ (angl. k. Winter Rose), „kalėdų rožės“ (angl.k. Christmas Rose) arba „dramblio kaulo princo“ (angl. k. Ivory Prince) vardu.

Heleboras, Lietuvoje dažnai vadinamas tiesiog eleboru, priklauso vėdrynų (lot. k. Ranunculaceae) šeimai. Yra žinoma per 20 skirtingų heleborų rūšių, kilusių iš Europos ir Azijos.

 

„Heleboras turi ir vyriškos, ir moteriškos lyties reprodukcinius organus: kuokeles ir piesteles. Negana to, heleboras geba apvaisinti ir kitus netoliese augančius augalus.”

 

Ši žiemos pažiba dievina šaltį ir šalnas – puikiausiai veši bet kokiomis žiemiško oro sąlygomis. Argi nenuostabu, kad tokios trapios išvaizdos augalas ne tik geba iškęsti tą „kaulus laužantį“ žiemišką šaltį, bet ir žiedus išskleidžia be bičių ar kitų vabzdžių (apdulkinimo) pagalbos! Idealiomis sąlygomis heleboras geriausiai veši spygliuočių medžių apsuptyje, tad gaudo kiekvieną progą pasimėgauti žiemiškos saulės spinduliais; vasarą ši snieguotų kalnų viršūnių gėlė džiaugiasi spygliuočių ir kitų medžių teikiamu pavėsiu.

Heleboras – augalas hermafroditas – išskirtinis tuo, kad vienas iš nedaugelio augalų geba pats apsivaisinti. Tai reiškia, kad augalas turi ir vyriškos, ir moteriškos lyties reprodukcinius organus: kuokeles ir piesteles. Negana to, heleboras geba apvaisinti ir kitus netoliese augančius augalus, tokiu būdu randasi pati įvairiausia gausybė sukryžmintų augalų: nuo pačių gražiausių, iki pačių keisčiausių. Taigi, šis donžuaniškas augalas tikrai nemėgsta praleisti dauginimosi progų!

Legendomis apipintas heleboras

Heleboro vardas Helleborus kilęs iš graikų kalbos žodžio helle, kuris reiškia „išsinešti“ ir bora – „maistas“. Tačiau jis kilo ne dėl mūsų laikais įprasto „maisto išsinešimui“ (angl. k. Food Take-away), tačiau dėl savo savybių – augalo sultys sukelia vėmimą ir apsinuodijimą.

Viduramžiais krikščionybės pradžioje gimė legenda apie šią delikataus grožio „kalėdų rožę“. Neturtingas piemuo kalėdų laikotarpiu keliavęs į Betliejų. Piemuo visą kelią ieškojęs gėlės žiedo, kurį norėjęs padovanoti tik gimusiam kūdikėliui Kristui. Kadangi buvusi gūdi žiema, piemuo niekur negalėjo rasti nei vieno žiedelio – jis pradėjęs raudoti. Kur kritę piemens ašaros, ten prasikalę žemėje kuklūs rožės žiedą primenantys žiedeliai. Nepaprastai nustebintas piemuo surinkes visus „kalėdų rožės“ žiedelius ir įteikęs kūdikėliui Jėzui.

Juodasis heleboras, pavyzdžiui, senovėje buvo naudojamas detoksikacijai, taip pat paralyžiui, podagrai bei protiniams susirgimams gydyti. Juodasis heleboras buvo plačiai naudojamas, kaip vaistas nuo kirmėlių, deja, dėl šio vaisto perdozavimo dažnai mirdavę vaikai.

Pasak legendos, raganos naudodavę heleborą demonų prikėlimui. Tikėta, jog heleboro tinktūra – jaunystės eliksyras.

Senovės istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad heleboro milteliai, kurių buvę žolelių tinktūroje, galimai lėmė Aleksandro Makedoniečio mirtį.

Heleboras – augalo ID

Pilnai susiformavęs heleboro krūmas gali siekti nuo 10 iki 30 centimetrų aukščio ir 10–25 centimetrų pločio. Vaškiniai sodriai žalios spalvos heleboro labai žaliuoja ištisus metus (visžalis augalas).

Gamtoje natūraliai paplitę žalsva, balta, švelniai gelsva ir žalsvai rožine spalvomis žydintys heleborai. Išvestinių veislių heleborai (išvesti hibridinant natūraliai gamtoje augančias rūšis) auga geltonos, rožinės, raudonos, pilkos, tamsiai raudonos, violetinės ir beveik juodos spalvos. Kai kurios išvestinės heleboro veislės stebina turtingais sodriaspalviais pilnaviduriais žiedais.

Kuklioji „žiemos rožė“ žydi žiemos metu ir anksti pavasarį. Pavasarį heleboro žiedai ypatingai gausūs nektaro, tad nepaprastai traukia pirmuosius vabzdžius ir bites.

Helleboras gali būti dauginamas sėklomis arba atskiriant dalį susiformavusio augalo krūmo. Dauginant sėklomis heleboras pražįsta po 3-ejų metų.

Nuskintus heleboro žiedus geriausia merkti į nedaug šalto vandens – tokiu būdu žiedais džiaugsitės iki 10-ies dienų. Ši „žiemos rožė“ puikiai tinka šventinei stalo kompozicijai šaltuoju metų laiku ar kaip šukuosenos papuošalas (nuskintas heleboro žiedas be vandens išsilaiko visą dieną).

Heleboras (lot. helleborus)

Heleboras (lot. helleborus) vazonėlyje. Įsigykite internetu dabar paspaudę ant šios nuotraukos.

 

Heleboro auginimas

Heleborai nėra lepūs – geriausia juos sodinti kompostinėje žemėje kitų aukštesnių augalų pavėsyje: tarp dekoratyvių spygliuočių, po magnolijomis ar krūmais, kurių šešėlis karštomis vasaros dienomis apsaugos heleborus nuo tiesioginių saulės spindulių.

Šios gėlės mėgsta derlingus, purius, giliai įdirbtus, vidutinio sunkumo ar sunkius priemolius. Rūgščioje žemėje heleborai retai išgyvena ilgiau negu keletą metų. Kai peržydi, pašaknės mulčiuojamos kompostu, lapine žeme arba durpėmis.

Šie augalai mėgsta drėgmę, bet nepakenčia stovinčio vandens. Žmogaus prižiūrimi vienoje vietoje heleborai gali augti ilgai, net iki 20 metų. Svarbu paminėti, kad heleboras yra dvimetis augalas, tad natūraliai gamtoje praėjus 2 metams jo krūmas išnyksta užleisdamas vietą iš sėklų pasisėjusiems daigeliams.

Į šiltas patalpas heleborai įnešami lapkričio pabaigoje, kad pražystų per Kalėdas, todėl kai kuriose šalyse jie ir vadinami Kristaus gėle. Jei įnešime vėliau, galėsime dar ilgiau džiaugtis šiomis originaliomis gėlėmis. Heleboras, pasodintas vazonėlyje, puoš jūsų interjerą tamsiuoju metų laikotarpiu, o atšilus orams, anksti pavasarį jį bus galima persodinti sode.

Žinotina, kad heleborai nemėgsta persodinimo. Jų šaknys ilgos, todėl jie sodinami į 30×30 cm dydžio ir 30 cm gylio duobutes kas 35–40 cm. Pasodinus dvi savaites būtina gausiai laistyti, vėliau saikingai. Auga lėtai.

Šaltais žiemos mėnesiais gražias žalias vejas pakeičia sniego danga, o iš spalvingų gėlių ir krūmų lieka tuščios lysvės ir nuogos šakos. Tačiau net ir šiuo metų laiku galite turėti gyvais žiedais spindintį kampelį – heleboras, gruodžio mėnesio gėlė, yra puikus akcentas žiemos miegu miegančiam sodui.

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Laukiame jūsų nuomonių ir klausimų.

Parašykite komentarą