Augalų intelektas: ar augalai gali mąstyti, jausti, bendrauti?

Mes jau dalijomės su jumis patarimais, kaip prižiūrėti skintas gėles, rekomendavome augalus miegamojo kambariui, žavėjomės neįprastais faktais iš gėlių pasaulio, o dabar nutarėme „nerti dar giliau” į tą nenusakomai stebinantį augmenijos pasaulį.

Sakoma: „gyvos gėlės”, „gėlei nepatinka skersvėjis”, „gėlės vaikas”, „gėlė numirė”… Vadinasi, žolė, kuria vasarą basi vaikščiojame, žiedai, kuriais grožimės, medžiai, kurie mums suteikia pavėsį, mus ramina ir gydo – gyvi, kaip ir mes, žmonės, ir jie taip pat gyvena savo gyvenimą. Vadinasi augalai „žino, kaip gyventi tą savo gyvenimą”, o, galbūt, jie ir „protauja”? Pasidomėkime.

Ar tikrai augalas gali būti „protingas”? Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, jog augalus pagrįstai galima laikyti protingomis, intelektualiomis būtybėmis, kurios gali jausti, mokytis, atsiminti ir netgi reaguoti įvairiais būdais, primenančiais žmogiškąsias reakcijas.

Michael Pollan, knygų „Visavalgio pasirinkimas” (The Omnivore‘s Dilemma) ir „Aistros botanika” (The Botany of Desire) autorius, „The New Yorker“ straipsnyje pasakoja, kad visai neseniai, užsimindamas kokiame nors leidinyje apie idėją, kad augalai gali turėti intelektą, galėjai būti apšauktas bepročiu. Tačiau Michael džiaugiasi, kad dabar situacija yra visai kitokia ir tai nuramino tuos žmones, kurie jau seniai bendrauja ir kalbasi su savo savo augalais, netgi groja jiems arba leidžia klausytis muzikos.

„Paaiškėjo, kad gyvūnų mirties priežastis yra jų ėdamuose akacijų lapuose padidėjęs taninų kiekis. Taip augalai sureguliavo išplitusią antilopių populiaciją.”

Kodėl augalai yra sudėtinga gyvybės forma?

Augalai – protingi ir racionalūs, jie gerokai anksčiau įsikūrė Žemėje nei žmogus, yra gerai prisitaikę išlikti. Augalai yra ieškotojai, jie komunikuoja, konkuruoja, turi fotoreceptorius, jaučia gravitaciją, savo kaimynus ir Žemės sukimąsi.

Augalai, perduodami informaciją, generuoja elektromagnetinius signalus, kurių genezė panaši į žmogaus nervinių impulsų generavimo mechanizmą. Augalams būdingi jutimai, aplinkos pažinimas, lemiantis tam tikrą elgesį, sprendimų priėmimą.

Raudonosios šviesos receptoriai augalams padeda atskirti dieną ir naktį, metų laikus, o temperatūros skirtumus padeda pajusti termoreceptoriai. Atėjus laikui mesti lapus, augalas „suvirškina“ lapų prisikabinimo vietas, tad šie dažniausiai nukrenta vienu metu.

Henrikas Gudavičius knygoje „Laiškai iš kaimo“ rašo, kad, pavyzdžiui, apyniai sukasi būtinai pagal laikrodžio rodyklę. „Pabandyk jį apsukti kitaip apie juodalksnį, tai jis per porą valandų vėl atsisuks ir vyniosis taip, kaip jam reikia.” Kodėl taip yra? Nes apyniai jaučia gravitaciją, savo kaimynus ir žemės trauką, sukimąsi. Keičiantis aplinkos sąlygoms, keičiasi ir augimo kryptis, o maistinės medžiagos, vanduo, šviesa įsisavinami optimaliai.

Neuronai – augalų smegenys

Naujausi tyrimai, rašo Michael Pollan savo straipsnyje, atskleidžia naujus faktus augalų neurobiologijos srityje ir patvirtina, kad augalai turi neuronus arba „smegenis“.

M. Pollan aiškina, kad augalai turi panašias struktūras ir būdus, kaip surinkti visą informaciją iš aplinkos jutimo nervais ir netgi sugeba integruoti visą surinktą informaciją, o tada, atitinkamai atsakydami, elgtis. „Ir jie [augalai] atlieka šiuos veiksmus be smegenų, t.y. neuronų pagalba. Šis faktas yra nuostabus ir neįtikėtinas, nes mes [žmonės] automatiškai padarome išvadą, kad informacijos apdorojimui reikalingos smegenys.“

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros docentė biofizikos daktarė Vilma Kisnierienė pasakoja apie beveik neįtikėtinas augalų savybes. Pasirodo, augalai neuronų pagalba suvokia kintančias laike ir erdvėje aplinkos sąlygas ir reaguoja į jas kompleksiškai. Jie nuolat fiksuoja daugelį aplinkos parametrų, ypač šviesą, temperatūrą, gravitaciją. Pavyzdžiui, mimozos gali numirti, jei nuolat trikdomas jų miegas, o didžiąją dalį komunikacijos su aplinka jos vykdo savo skleidžiamais kvapais.

Kodėl augalai kvepia?

Mūsų technologijos padeda nustatyti augalų skleidžiamus cheminių medžiagų mišinius. Tas kvapas yra skirtas ne mums, jis yra signalas arba dulkintojams pritraukti, arba priešams atbaidyti, arba visiems sunokti vienu laiku. Kvapą žiedas skleidžia, iki yra apdulkinamas, vėliau didžioji dauguma augalų nustoja kvepėti.

Kvapas – tai ore ištirpusios lakiosios cheminės medžiagos. Jomis augalai bendrauja tarpusavyje, reaguoja į kitus augalus. Pavyzdžiui, klevus užpuolus vabalams, ore pasklinda lakūs junginiai. Informaciją apie pavojų perima to paties medžio nepažeisti lapai, kaimyniniai medžiai. Kai kuriuos augalus galėtume net įtarti šnipinėjimu. Jie gerai veši, nes gali suprasti vieni kitus, suvokti cheminę tarpusavio kalbą.

Ar gali augalai priimti sprendimus?

Parazitinis brantas (lot. Cuscuta)

Sumanieji brantai

Geriausiai tai iliustruoja parazitinių augalų brantų gyvenimas, kurie laikomi pačiais protingiausiais augalais mūsų planetoje. Branto daigo receptoriai atskiria lakias medžiagas, kurias išskiria šio auka galintis tapti kitas augalas. Augdamas brantas ima vytis aplink aukos stiebą ir siurbti maistingąsias medžiagas. Brantai atskiria silpną augalą nuo stipresnio ir pagal tai sprendžia, kiek išaugins siurbtukų, kuriais prisisiurbs prie maitintojo.

Mimozų miegas

Arba, jau minėtos mimozos. Kai prisilieti prie jų, šios suglaudžia lapelius. Ši gėlė priskiriama prie pupinių šeimos, jos atstovai naktį lapus suglaudžia, nes miega, ilsisi, nenaudoja energijos, per naktį susitvarko jų metaboliniai procesai. Kai mokslininkai dirbtiniu būdu sutrikdė augalų miegą, šie greitai nudžiūvo. Kaip žmogui, taip ir augalams, reikia atsistatyti – tam būtinas pilnavertis miegas.

Tabako ir pelyno „triukai”

Dar vienas įdomus tyrimas parodė, kad laukinis tabakas, augdamas arti pelyno, tapo atsparus žolėdžiams. Pajutę šių augalų skleidžiamus jazminų rūgštį bei kitas lakias medžiagas, gynybinius atsakus sustiprino ir pupelės, pupos, miežiai, kukurūzai. Augalai susikalbėjo per 60 cm atstumą – jie perėmė pelyno informaciją.

Jei pelyną apkarpome, kvapas dar sustiprėja, nes augalui atrodo, kad atėjo laikas kovoti su vabzdžiais. Jei apskabome tabaką, šis augalas, stengdamasis apsisaugoti nuo priešų, ima gaminti nikotiną.

Vasarą džiaugiamės pjaunamos žolės kvapu, bet tai ne šiaip sau kvapas. Augalai lakiu C6 alkoholių, aldehidų ir acetatų mišiniu įspėja kitus augalus apie esą užpuolusius žolėdžius.

Ar augalai bendrauja?

Čia svarbu paminėti ir ketvirtą gyvybės formą – grybus. Grybai išplečia augalų šaknyną, sujungia augalą su augalu. Augalų šaknys po žeme, ypač miškuose, sudaro didžiules bendrijas, jomis perduodama ne tik informacija, bet ir cheminės medžiagos, maitinami vaikai.

Mokslininkai pastebėjo, kad pamiškėje augantis motininis augalas siekia šviesos, prisintetina daug cukraus ir per šaknis pamaitina savo mažučius vaikiukus, nes šiuose negali vykti fotosintezė – jiems per mažai šviesos. Šaknų ląstelių augimo mechanizmas labai panašus į žmogaus neuronų augimo procesą.

Prieš sintezę augalai turi atpažinti ne tik savo priešus, bet ir draugus. Tarkim, vairenis savą nuo svetimo atskiria per šaknimis išskiriamas chemines medžiagas. Augalai jaučia dirvožemyje šalia šaknų ištirpusius cheminius junginius. Šaknų zonoje yra daugiau kaip 100 000 skirtingų medžiagų, padedančių augalams komunikuoti.

Ar augalai gali apsiginti?

Augalai gali sutrikdyti gyvybinius savo priešų procesus, dažnai, pavyzdžiui, sutrikdo vabzdžių virškinimo procesą. Arba dauguma mūsų esame nusideginę augalais. Siekdami apsisaugoti nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų, augalai gamina gynybinius baltymus fitoaleksinus. Kai augalai patiria stresą, išsiskiria jų hormonas etilenas. Taip augalai gali nusiskausminti, apsiginti ar išsigydyti savo žaizdas. Juk etileno dujos, kurias augalai gamtoje natūraliai išskleidžia savo apsisaugojimui, nusiskausminimui ar gijimui, ligoninėse anksčiau buvo naudojamos kaip anestetikas!

Garstyčios augalas, pavyzdžiui, išskiria toksinus tuo pačiu laiku kiekvieną rytą, iškart iškritus rasai, kad apsisaugotų nuo jį puolančių pelėsio sporų.

Štai dar vienas šokiruojantis augalų savisaugos pavyzdys – buvo nustatyta, nuo ko savanoje ėmė kristi antilopės. Veterinarai, pasitelkę mokslininkus, surinko augalų išskiriamas chemines medžiagas ir pamatė, kad juose padidėjęs etileno, kuriuo augalai perduoda vieni kitiems informaciją, kiekis, o antilopių kepenyse rado neįprastai didelę taninų koncentraciją. Paaiškėjo, kad gyvūnų mirties priežastis yra jų ėdamuose akacijų lapuose padidėjęs taninų kiekis. Taip augalai sureguliavo išplitusią antilopių populiaciją.

Augalai sugeba spręsti problemas, planuoti, komunikuoti ir gintis santykyje su kitais augalais, įvairiais mikrobais ir kitais gyvais organizmais.

Pabaigai, dar keletas intriguojančių faktų iš augmenijos pasaulio:

• Augalų matematinis tikslumas – augalai tiksliai apskaičiuoja koks cukraus kiekis jiems reikalingas gyvybinių funkcijų palaikymui nakties metu: netgi dirbtinai padidinus šviesos bei maistinių medžiagų kiekį, augalai pasisavina tik tiek, kiek jiems yra gyvybiškai reikalinga.
• Augalų atmintis – augalai turi trumpąją atmintį, imuninę atmintį ir netgi per kartų kartas besitęsiančią ilgąją atmintį.
• Aplinkos sąlygų projektavimas – augalai patys įtakoja daugelį aplinkos veiksnių, taip pagerindami savo išlikimo tikimybę: jie reguliuoja dirvos lygį (aukštį) ir drėgmės pasisavinimą naviguodami šaknų sistemos pagalba.
• Tikslus matymas – mikroskopiniai augalai gali matyti net 4 spalvas ir siųsti informaciją kaimyniniams augalams, kad šie, reaguodami į esamos aplinkos spalvas, kreiptų savo padėti fotosintezei vykdyti palankesnėn erdvėn.
• Augalų altruizmas – dirvoninis kietis (angl. k.: Sagebrush), pavyzdžiui, kai jo lapais pradeda minti elniai, žiogai ar kiti gyviai pradeda į orą skleisti specialias chemines medžiagas taip informuodamas kaimyninius savo šeimos augalus apie jiems gresiantį pavojų ir, tuo pačiu, atbaidydamas nuo savęs jo lapais mintančius „plėšrūnus”.
• Komunikacija su bitėmis – bitėms nutūpus ant gėlės žiedo, augalo elektros impulsai iškart suintensyvėja: žydintys augalai siekia pritraukti bites savo spalvų sodrumu, kvapais ir elektros impulsais. Įdomiausia, kad stipriausiai bitės priviliojamos augalų elektros impulsais.

Sakoma, jei su kambarinėmis gėlėmis pasišneki, jos vešėte veši. Augalai reaguoja į mūsų balso vibracijas. Garsas – vienas informacijos šaltinių, augalams – taip pat. Į vienus garso dažnius augalai reaguoja kaip į teigiamus, į kitus – kaip į neigiamus. Jeigu maloniai šnekamės, augalas gali gerai derėti. Meilės visiems reikia – ir žmogui, ir augalui.

Argi nenuostabus tas augmenijos pasaulis! Ar nenustebino jūsų augalų išmintis? Na, o mums peršasi išvada, kad vis dėlto verta nepamiršti, kokioje nuostabioje augmenijos apsuptyje mes gyvename, puoselėti sodą, stebėti savo augalo nuotaikas, kalbėtis su juo ar net jam dainuoti.