Amarilis – lapkričio gėlė

Iš pietų Afrikos kilęs amarilis dažnai naudojamas puošniose kalėdinėse dekoracijose, o amarilio svogūnėliai daugelyje šalių dovanojami, kaip advento dovana. Šis nelepus augalas – puikus pasirinkimas tamsiuoju metų laiku pasiilgusiems gyvų žiedų.

Amariliai (lot. Hippeastrum) liaudyje vadinami „kunigaikščio žvaigžde“, „prisikėlimo lelija“ arba „lelijine beladona“. Ši gėlė taip pat vadinama „riterių žvaigžde“ – tai augalas, galintis kantriai laukti žydėjimo. Amarilis dažnai žydi prieš lapams išsivysčius, dėl ko jis dar vadinamas „plika mergaite“ arba „nuoga ledi“. Iš viso žinoma per 90 amarilio rūšių ir virš 600 išvestinių veislių. Tai tropikų augalas ypač paplitęs Pietų Amerikoje, Karibuose, Meksikoje.

Šis daugiametis augalas žydi dideliais, varpelio formos žiedais. Žiedų laukimo laikas – apie 4–6 savaitės: priklauso nuo temperatūros, apšvietimo namuose ir kaip subrendęs pats amarilio svogūnas. Amarilio žiedai būna balto, geltono, raudono, violetinio, rožinio atspalvio arba margaspalviai. Augalo žiedai stambūs ir tvirti – jie išauga net iki 10 cm skersmens. Ant stiebelio žiedai auga grupėmis – dažniausiai po 4, tačiau gerai prižiūrimas augalas gali žydėti ir gausiau.

Amarilio kilmė ir reikšmė

Amarilis pavadintas gražios nimfos, kurią apdainavo Antikos dainius ir filosofas Vergilijus, vardu. Anot graikų dainiaus, jauna mergelė vardu Amarilė pamilo piemenį Alteo. Jis buvęs gražiai nuaugęs, stiprus jaunuolis, kuris turėjo didelę aistrą gėlėms. Mergaitė Amarilė, norėdama užkariauti jo širdį nusprendė nueiti pas Delphi miesto orakulą ir paprašyti jo patarimo. Kaip patarė miesto orakulas, taip Amarilė ir padarė: ji stovėjo priešais Alteo namus lygiai 30 naktų vis perverdama savo širdį aukso strėle; 30–ąją naktį neįtikėtino grožio gėlė išsistiebė iš krauju permirkusios žemės..! Alteo buvo pakerėtas gėlės grožio – taip mergelė Amarilė pelnė Alteo širdį ir meilę.

Amarilis karalienės Viktorijos eros laikais dėl savo ilgo ir impozantiško stiebo simbolizavo jėgą, pasiryžimą ir atkaklumą. Amarilis – sėkmės simbolis, todėl dažnai dovanojamas, kaip padėka už didelius pasiekimus. Amarilis Graikojoje – moteriškas vardas, kuris reiškia: „švytintii“, „žibanti“, „žaižaruojanti“, „žėrinti“, „kibirkščiuojanti“.

Gražios amarilio gėlės simbolika yra pasididžiavimas, neprieinamumas, vyriškumas, grožis ir meilė.

Pražydinkime amarilį iki Šv. Kalėdų

Amarilis dauginamas svogūnėliais – amarilio sėklas sudaiginti gan sunku, todėl paprasčiau pražydinti svogūnėlius. Iš amarilio svogūnėlio gali išaugti beveik metro aukščio gėlė. Svogūnėlį persodinus į vazoną spalio, lapkričio mėnesiais, amarilis sužydi maždaug po mėnesio – prieš didžiąsias metų šventes.

Amarilis siurprizas – amarilio svogūnėliai internetu

Ramybės metu juos laikyti reikia sausoje ir vėsioje vietoje. Kai norite, kad augalas žydėtų, svogūnėlį pasodinkite ir išneškite į šiltesnę ir šviesesnę vietą, reguliariai ir negausiai laistykite. Sodindami augalą atidžiai saugokite šaknis – jų nevalia pažeisti. Į žemę įkiškite tik 2/3 amarilio svogūnėlio. Kasmet svogūnėlio persodinti nereikia – tą galite daryti kas 2–3 metus. Kiekvienais metais, kai augalo nepersodinsite, nedidelę dalį vazonėlyje esančios žemės pakeiskite nauja.

Kol bent vienas žalias lapas lieka ant amarilio, jis neturi poilsio laiko. Pakanka įdėti rūsyje puodą svogūnų ir pamiršti apie 2 mėnesius. Gruodžio mėnesį amarilis pradės naują vegetatyvinį ciklą.

• Nužydėjus amariliui, nupjaukite gėlės stiebą, o lapus palikite. Vasarą augalą galite laikyti lauke daliniame pavėsyje.
• Rugsėjo arba spalio mėnesį amarilį perkelkite į patalpą. Augalą laikykite sausoje vietoje, 13–15 °C temperatūroje. Nustokite laistyti. Lapai pradės džiūti ir kristi. Jeigu norite, kad amarilis pražystų per šv. Kalėdas, 10–12 savaičių prieš šventes nustokite laistyti.
• Neturėdamas lapų ir stokodamas vandens amarilis pradės leisti dar vieną stiebą. Kai išaugs stiebas, vėl pradėkite laistyti ir perkelkite „kalėdų varpelį“ į šiltą, saulėtą vietą. Netrukus augalas išleis lapus ir sužydės.
• Augalui nuvytus, pradėkite viską nuo pradžių.

Augalo priežiūra

Amarilio žydėjimo trukmė priklauso nuo patalpos temperatūros ir apšvietimo. Karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai žydėjimą ženkliai sutrumpina. Tačiau palankiomis sąlygomis auginamas amarilis gali žydėti net iki 7 savaičių!

Nužydėjus amariliui, nupjaukite gėlės stiebą, o lapus palikite. Kol bent vienas žalias lapas yra išlikęs ant amarilo, augalas neturės poilsio laiko. Lapams pageltus, pakanka gėlės svogūnėlius sudėti rūsyje į vazoną ir palikti ramybėje apie 2 mėnesius. Spalio, lapkričio mėnesiais amarilis pradės naują vegetatyvinį ciklą. Žemė, kurioje auga amarilis, turi būti drėgna. Tik neperlaistykite!

Nuskinto amarilio priežiūra

Prieš merkdami gėlę į vazą, nupjaukite centimetą koto, taip atšviežinsite pjūvį. Merkite į labai nedaug šalto vandens. Gali apsemti tik 3 centimetrus – tiek pakaks. Vandenį keiskite kasdien. Jeigu viduryje ilgo koto augalas suminkštėja ir nusvyra, apverskite amarilį ir į jo tusčiavidurį kotą pripilkite šalto vandens. Pririškite gėlę ir palaikytite ją žemyn žiedais iki 1 val. – amarilis tuoj pat sutvirtės ir galėsite pamerkti įprastai.

Be abejonės, visuomet malonu gauti dovanų karališkojo amarilio žiedą, tačiau pačiam jį pražydinti iš amarilio svogūnėlio – nauja ir įtraukianti patirtis. Juk stebėsite visą augalo evoliucionavimo ciklą: nuo pirmųjų besprogstančių pumpurėlių, stiebo formavimosi iki įspūdingo žiedyno išsiskleidimo. Patikėkite, jūsų „sodininkavimo namuose“ pastangos neabejotinai bus atlygintos – amarilio žiedai puikuosis jūsų namuose iki 7 savaičių!